Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (angl. IHRA) darbinė antisemitizmo apibrėžtis
Į Tarptautinį Holokausto atminties aljansą susibūrusios vyriausybės ir ekspertai siekia stiprinti, puoselėti ir skatinti Holokausto švietimą, atminimą ir mokslinius tyrimus ir laikytis 2000 m. Stokholmo deklaracijos įsipareigojimų. 2016 m. gegužės 26 d. trisdešimt viena Tarptautinio holokausto atminties aljanso narė patvirtino teisiškai neprivalomą darbinę antisemitizmo apibrėžtį.
„Antisemitizmas yra tam tikra samprata apie žydus, kuri gali pasireikšti neapykanta žydams. Žodinės ir fizinės antisemitizmo apraiškos yra nukreiptos į žydus arba nežydus ir (arba) jų nuosavybę, žydų bendruomenės institucijas ir religinius objektus.“
Kaip gairėmis IHRA veikloje galima pasinaudoti tokiais pavyzdžiais:
Tarp antisemitizmo apraiškų gali būti išpuoliai prieš Izraelio valstybę, suvokiamą kaip žydų bendriją. Tačiau antisemitizmu nelaikytina, kai Izraelis kritikuojamas panašiai kaip bet kuri kita šalis. Dažna antisemitizmo apraiška – kaltinti žydus, kad jie susimokę pakenkti žmonijai, ir versti jiems kaltę už visas nesėkmes. Antisemitizmas parodomas pasisakymuose, tekstuose, vaizdinėmis priemonėmis ir elgesiu, naudojantis įžeidžiais stereotipais ir iškeliant neigiamas būdo savybes.
Tarp nūdienos antisemitizmo apraiškų viešajame gyvenime, žiniasklaidoje, mokyklose, darbo vietose ir religinėje aplinkoje galėtų, atsižvelgiant į bendrą kontekstą, būti (bet ne vien):
- raginimas žudyti žydus ar jiems kenkti, pagalba tokiems veiksmams ar jų teisinimas remiantis radikalia ideologija ar ekstremistiniais religiniais įsitikinimais;
- melagingas, nužmoginantis, demonizuojantis ar stereotipinis kalbėjimas apie žydus vien dėl to, kad jie žydai, arba apie žydų, kaip bendrijos, galią, pavyzdžiui (bet ne vien), mitų apie pasaulinį žydų sąmokslą ar apie žiniasklaidą, ekonomiką, vyriausybes ar kitas visuomenės institucijas neva kontroliuojančius žydus skleidimas;
- kaltinimai žydams, neva jie atsakingi už tikras ar įsivaizduojamas pavienių žydų ar jų grupės padarytas piktadarybes arba net už ne žydų padarytus veiksmus;
- nacionalsocialistų valdomos Vokietijos ir jos rėmėjų bei parankinių Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų tautos genocido fakto, masto, mechanizmų (pavyzdžiui, dujų kamerų) ar planingumo (Holokausto) neigimas;
- žydų, kaip tautos, ar Izraelio, kaip valstybės, kaltinimas išsigalvojus ar perdedant Holokaustą;
- piliečių žydų kaltinimas, neva jie lojalesni Izraeliui ar tariamiems viso pasaulio žydų užmojams, o ne jų šalių interesams;
- žydų tautos teisės į apsisprendimą neigimas, pavyzdžiui, teigiant, kad Izraelio Valstybės egzistavimas yra rasizmo apraiška;
- dvejopų standartų taikymas reikalaujant, kad Izraelis darytų tai, ko nesitikima ar nereikalaujama iš jokios kitos demokratinės valstybės;
- su klasikiniu antisemitizmu siejamų simbolių ir vaizdinių (pavyzdžiui, kaltinimų Jėzaus nužudymu ar kraujo naudojimu) taikymas apibūdinant Izraelį ar izraeliečius;
- dabartinės Izraelio politikos lyginimas su nacių politika;
- tvirtinimas, kad žydai kolektyviai atsakingi už Izraelio valstybės veiksmus.
Antisemitiniai veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai tai apibrėžta įstatyme, pavyzdžiui, Holokausto neigimas ar antisemitinės medžiagos platinimas kai kuriose šalyse.
Nusikalstama veika yra antisemitinė, kai jos taikiniai pasirenkami dėl to, kad jie – kai tai žmonės – yra žydai ar laikomi žydais arba susiję su žydais, o jei tai turtas – toks kaip pastatai, mokyklos, maldos namai ar kapinės, – priklauso ar laikomas priklausančiu žydams arba yra su jais susijęs.
Antisemitinė diskriminacija reiškia atimti iš žydų kitiems asmenims teikiamas galimybes ar neleisti žydams naudotis kitiems asmenims teikiamomis paslaugomis. Daugelyje šalyje ji draudžiama įstatymu.